Lietuvoje kaip ir Europoje bei daugelyje kitų šalių vis populiaresni tampa klasteriai – tam tikras įmonių ir organizacijų bendradarbiavimo formatas. Klasteriai – tai asociacijos ar kitos formos organizacijos, kuriose susibūrę tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus atstovai siekia konkrečių, dažniausiai komercinių tikslų: vykdo įvairius tyrimus ir mokslinę veiklą, kuria inovacijas ir naujus produktus, plėtoja rinkodarą ir pardavimus. Klasteriuose persipina įvairių sektorių įmonės, kurių veikla yra sutelkta į konkrečias vertės grandines.
Lietuvos Respublikos Ūkio Ministro įsakymu patvirtintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje klasteris apibrėžiamas kaip įmonių ir (arba) mokslo ir studijų institucijų bei kitų subjektų santalka, funkcionuojanti partnerystės principu, kurios nariai, veikdami tarpusavyje susijusiose įvairiose ekonominės veiklos ir iniciatyvų srityse, siekia padidinti ekonominį veiklos efektyvumą.
Daugelyje šalių klasteriai skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. Klasteriai pritraukia naujas technologijas, kvalifikuotus darbuotojus ir investicijas į mokslinius tyrimus. Vis svarbesne sėkmės sąlyga konkurencingumui tampa įmonių grupių bendradarbiavimas, kuris leidžia sumažinti išlaidas įsigyjant žinias ar technologijas, sukuria daugiau mokymosi galimybių, leidžia paskirstyti riziką ir mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos išlaidas, skatina lankstumą, taip pat padeda sumažinti naujų produktų ar procesų įvedimo į rinką laiką.
Lietuvos klasteriai dar silpni, tačiau turi didžiulį potencialą
Lietuvoje įvairiais duomenimis (kadangi nėra vieningos apskaitos) veikia nuo 40 iki 70 klasterių. Tačiau Lietuvos klasterių asociacijos žiniomis aktyviai veiklą vykdo kiek daugiau nei 20 iš jų. Lietuviškus klasterius sudaro nuo keliu iki kelių dešimčių narių – daugiausiai gamybos ir paslaugų įmonių. Tuo tarpu didžiausi Europos ir kitų šalių klasteriai ne retai vienija šimtus ir net tūkstančius įmonių. Užsienio klasteriuose greta verslo įmonių kaip nariai aktyviai dalyvauja taip pat ir valstybių bei regionų valdžios atstovai, savivaldų institucijos, įvairios agentūros.
Lietuvoje daugelis klasterių yra dar ankstyvoje vystymosi stadijoje, tačiau jau yra ir brandžių, savo nišas radusių ir sėkmingai tarptautinėse rinkose įsitvirtinusių klasterių, ypač lazerių bei biotechnologijų srityse.
Klasteriai – galingas ūkio plėtros instrumentas
Valstybei klasteriai naudingi ne tik tuo, jog jų įmonės narės ėmusios daugiau uždirbti, sumoka daugiau mokesčių. Klasterių veikla skatina tarpsektorinį bendradarbiavimą, pvz. maisto pramonės ir informacinių technologijų, medicinos ir turizmo, lazerinių ir inžinerinių technologijų ir t.t. Klasteriuose sukuriami inovatyvūs produktai paslaugos, skatinamas eksportas, didinamas šalies žinomumas ir konkurencingumas tarptautinėse rinkose. Klasteriai ir klasterizacija – ypač reikšmingas ir galingas šalies ūkio plėtros instrumentas.
Klasterių kūrimąsi ir plėtrą remia ES ir daugelio šalių vyriausybės
Įžvelgdamos klasterių privalumus daugelis šalių aktyviai skatina jų kūrimąsi ir vystymąsi. Europos Sąjungoje klasterių plėtrai skiriamas išskirtinis dėmesys: kuriamos specialios investicijų priemonės jiems palaikyti: mokslo ir tiriamajai veiklai, inovacijų kūrimui, kompetencijų kėlimui ir patirties pasidalinimui skatinti, rinkodarai bei kitiems tikslams.
Naujausi komentarai